Tam, kad namuose pasigaminčiau skanaus maisto, turiu būti puikus organizatorius, kadangi reikia sugalvoti ne tik ką ir kaip gaminti, ar kur įsigyti reikiamų produktų, bet ir susiplanuoti laiką, susistyguoti darbus bei užsitikrinti laisvą virtuvę tuo metu (taip būna kai gyveni didelėje butiokų šeimoje). Kitaip tariant, kai maistą gaminu tik tam, kad nebūčiau alkanas, tai tampa nebe malonumu, bet dideliu dienos darbu. Kartais labai malonu savo alkį patikėti restoranų šefams, bet po dienos darbų ne visada lengva sėdėti apsuptam žmonių emocijų ir burbuliavimų.

Jei dar neturite Wolt programėles, pasinaudokite mano kodu – FREEVILNIUS ir gaukite net 6€ pirmam užsakymui!

Kai Vilniuje pasirodė Wolt – apsidžiaugiau, bet užsisakyti neskubėjau, tikriausiai tik todėl, kad dar prieš tai esu užsisakęs ne kartą maisto į namus, bet kai gauni šaltą ar riebalais paskendusioje dėžėje maistą, už kurį moki tokią pačią sumą, į kurią, kaip ne paslaptis, įskaičiuotas ir aptarnavimas, emocija, bei lokacija, kurią gauni tik restorane, čia dar primoki pristatymo išlaidas ir gauni kokius tris kartus prastesnį produktą. Tad Wolt išbandyti nedegiau, bet užsisakiau jau antrą dieną po programėlės startavimo. Išalkau, haha.

Gavęs pirmąjį savo Wolt užsakymą supratau, kad maisto pristatymas į namus ką tik buvo perkeltas į naują lygį ir greitu metu visi restoranai norės, kad jų maistu pasirūpintu Wolt’as.

Kadangi Wolt rūpinasi tik kokybišku maisto pristatymu, o savo maisto pateikimu pats restoranas – nusprendžiau aprašyti savo patirtį pagal labai paprastus kriterijus: maisto pateikimas (kaip restoranas rūpinasi, kad mus pasiektų jų siūloma emocija), maisto skonis bei kaina.

Casa La Familia

Pica. Bene didžiausia loterija užsisakant ją į namus. Gali gauti verkiančią riebalais dėžutę, daržovių ornamentais papuoštą “bulką” arba be proto skanią Casa La Familia picą. Pats pirmasis Wolt užsakymas ir buvo pica. Labai nustebau, kai gavau ne tik žiauriai skanią picą, bet ir dar tvirtą dėžutę bei šiltą maistą viduje. Casa La Familia gali pasiūlyti bent dešimt skirtingų vegetariškų picų, iš kurių labiausia man burokėlių ir ožkos sūrio, ją labai rekomenduoju! Picų kainos – tokios kaip visur, tik tiek, kad skonis baisiai skiriasi, haha. Po pirmo užsakymo, žinojau, kad aplankysiu šią vietą pats, tik abu kartus pataikiau per pietų pertrauką, kada vietų jau nebuvo likę, tad teko užsisakyti į namus vėl.

Holigans

Taip, vegetariškas maistas gali būti ne tik trendy, bet ir labai skanus! Aplankyti Holigans planavau ilgai, bet vis pasirodydavo per toli. Gerai, kad su Wolt viskas šalia. Tąsyk užsisakiau Godžio ir Beeto maltinukus, falafelius bei sriubos Minestronė (valgiau ne vienas, haha). Maltinukai buvo nerealaus skonio, tekstūra labai mėsiška, Beeto maltinukas turėjo meduolio prieskonį, kuris buvo gal kiek netikėtas, bet tikrai nenuviliantis, falafeliai sausoki, tačiau padažas situaciją labai gelbėja. Visas užsakymas vėlavo, bet maistas buvo toks šviežias, kad net eko bulvytės išliko traškios. Maistas patiektas dėžutėse, kuriose viskas buvo estetiškai išdėliota. Holigans vis dar yra planuose!

Valgomasis

Šios vietos maisto skonį dar pamenu nuo 2017 metų Vilniaus Gastro. Užsisakydamas maisto iš Valgomasis, nebesitikėjau gauti jokios emocijos, nes puikiai atsimenu bene šilčiausią aptarnavimą pačiame restorane lyg apsilankyme pas gerus, seniai lankytus draugus! Tądien, kai užsisakiau maisto iš Valgomasis, sirgau, todėl reikėjo tokio maisto, kuris gydytų, haha. Tad valgiau skaniausią kada nors ragautą pomidorinę sriubą, grybų risotto ir vištieną, apglėbtą šonine. Dėl skonio buvau tikras ir visai neklydau, bet kaina mane tikrai nustebino, kadangi porciją, kurią gavau, buvo tokia didelė, kad pietų kompleksas tapo ir vakarienės. Didžiausios rekomendacijos!

No Forks

Buritos dar niekada nebuvo mano rankose, tad No Forks – visai nauja patirtis. Daug apie skonį nepasakysiu, kadangi Burito dėliojausi pagal siaurą, Wolt esantį, meniu. Užsisakiau buritos su vištiena, pupelėmis su šonine, grietinėlės padažu ir pico de gallo, bet visas burito buvo labiau pomidorito (haha), kadangi viskas, ką jaučiau – pomidorai. Tikrai nieko neturiu prieš pomidorus, bet man regis, jų buvo kiek per daug ir bėda ta, kad kol užsakymas pasiekė mane, pomidorai pasistengė, kad visas burito išplauktų iš savo pakuotės. Pati patirtis tikrai nebuvo tokia nuvilianti kaip skamba, nachos su gvakamoliais man patiko!

Sapno košė

Apie šį restoraną sužinojau būtent iš Wolt’o. Pati idėja, kad tai tiesiog košės, visai nesuviliojo, bet paskaičius sudėtis išalkau. Užsisakiau lęšių košę su cukinijomis, burokėlių lazdelėmis ir jogurto padažu, skonis toks, kad nustoji galvoti – “ košės ir namie galiu pavalgyti ”. Labiausiai nustebino tai, kad tiek Wolt, tiek Sapno košė pasistengė, kad mane pasiekusios šviežiai spaustos sultys liktų savo taroje!

Pabandykite ir jūs atrasti šį naują pristatymo į namus būdą!